Kaip veikia kino storyboardai: nupieštas filmas dar prieš pirmąjį filmavimo dienos „stop“

Daugelis žiūrovų sužino apie filmą tik iš treilerio ar plakato, tačiau kine viskas prasideda kur kas anksčiau. Dar prieš įjungiant kameras, filmas dažnai būna jau „nufilmuotas“ popieriuje: kadrų seka, kameros rakursai ir veiksmo dinamika sudėlioti į vadinamuosius storyboardus.

Juos gali priminti komiksas, bet iš tikrųjų tai yra vienas svarbiausių planavimo įrankių, padedantis sumažinti klaidų riziką ir sutaupyti pinigų. Būtent todėl storyboardai svarbūs ne tik dideliems Holivudo projektams, bet ir mažoms, nepriklausomoms komandoms.

Kas yra storyboardas ir kam jo reikia

Storyboardas yra pieštų kadrų seka, atspindinti būsimo filmo scenas. Kiekvienas langelis rodo vieną planuojamą kadrą arba trumpą veiksmą, kartu su užrašais apie kameros judėjimą, personažų veiksmus ar dialogo fragmentą.

Jis leidžia visai komandai matyti tą pačią viziją: režisierius, operatorius, dailininkai, montažo, garso ir vizualinių efektų specialistai turi bendrą vizualų žemėlapį. Tai ypač svarbu sudėtingose scenose, pavyzdžiui, veiksmo, gausių statybų ar specialiųjų efektų epizoduose.

Kaip atrodo tipinė storyboardo lentelė

Standartiniame storyboarde kiekvienas kadras įdedamas į atskirą rėmelį, po kuriuo arba šalia jo palikta vietos trumpiems komentaramas. Kairėje ar dešinėje gali būti numeris, nurodantis scenos ir kadro eilę, kartais pažymėtas ir apytikslis trukmės laikas.

Po piešiniu dažnai užrašomi keli elementai: plano tipas (pvz., bendras planas, stambus planas), kameros judėjimas (priartėjimas, panoramavimas), pagrindinė veiksmo kryptis (kas įeina, kas išeina, kas reaguoja) bei svarbios pastabos apie atmosferą, apšvietimą ar garsą.

Storyboardų tipai: nuo eskizo iki animatic

Storyboardai gali būti labai skirtingi. Mažiems projektams dažnai pakanka paprastų pieštuku darytų eskizų, kurie labiau primena laisvus brėžinius ir svarbiausia, kad būtų aiški kompozicija ir veiksmo kryptis.

Dideliems filmams ar sudėtingoms scenoms kartais kuriami detalūs, beveik iliustracijų lygio storyboardai. Dar vienas žingsnis yra animatic: iš storyboardo kadrų suformuojamas paprastas animuotas montažas, pridedamas laikinas garsas ir muzika, kad būtų galima įvertinti ritmą ir scenos trukmę.

Storyboardo kelionė nuo scenarijaus iki aikštelės

Procesas prasideda nuo scenarijaus ar bent jau gana aiškaus scenos aprašo. Režisierius kartu su storyboardų menininku ir operatoriumi aptaria, kokią nuotaiką ir informaciją scena turi perteikti, kokie yra techniniai ribojimai ir biudžeto galimybės.

Tada piešiama pirmoji storyboardo versija. Ji dažnai taisoma: keičiama kadrų seka, trumpinamos nereikalingos vietos, ieškoma kitokių rakursų. Tik tuomet, kai visi pagrindiniai sprendimai suderinti, storyboardas keliauja pas kitus skyrius ir tampa filmavimo „žemėlapiu“.

Kaip storyboardai padeda sutaupyti

Storyboardas leidžia iš anksto pastebėti logikos klaidas, nereikalingus kadrus ar per daug optimistiškus techninius sumanymus. Geriau suprasti, kad tam tikra scena pernelyg sudėtinga, dar kai ji tik nupiešta, nei tada, kai aikštelėje stovi keliasdešimt žmonių ir brangi technika.

Planuojant pagal storyboardą, prodiuseriai gali tiksliau įvertinti dienų skaičių, lokacijas, dekoracijas ir specialiųjų efektų apimtį. Tai ypač aktualu, kai filmas turi ribotą biudžetą ir kiekviena papildoma filmavimo diena reiškia tūkstančius eurų išlaidų.

Ryšys su montažu ir garso komanda

Nors storyboardas gimsta dar prieš filmavimą, jis glaudžiai susijęs su būsimo montažo logika. Jei aiškiai suplanuota, kaip kadrai pereis vienas į kitą, sumažėja rizika, kad pritrūks tarpinio plano, reakcijos veido ar plačiau atskleidžiančio bendro vaizdo.

Garso dizaineriai ir kompozitoriai storyboardus taip pat naudoja kaip orientyrą. Iš anksto žinodami, kur numatytas tylos momentas, staigus garsinis akcentas ar muzikinis kulminacijos taškas, jie gali pradėti kūrybinį darbą dar iki paskutinio filmo varianto.

Storyboardai ir vizualiniai efektai

Šiuolaikiniuose filmuose, kuriuose gausu kompiuterinių efektų, storyboardas dažnai tampa bendru dokumentu tarp filmavimo aikštelės ir skaitmeninių studijų. Jis padeda suprasti, kur bus realus rekvizitas, o kur vėliau atsiras skaitmeniniai objektai.

Karo ar katastrofų scenos, fantastiniai pasauliai, pavojingi triukai dažnai planuojami kadras po kadro. Taip aiškiai atskiriama, kas bus nufilmuota praktiškai, o kas sukuriama po gamybos metu, ir galima tiksliai suderinti kameros judesį, šviesą bei perspektyvą.

Ar visada būtina turėti storyboardą

Ne visi režisieriai storyboardus naudoja vienodai. Kai kurie detaliai planuoja kiekvieną kadrą, kitiems storyboardų reikia tik sudėtingoms scenoms, o dialogus jie mėgsta palikti labiau organiškam atradimui aikštelėje.

Yra ir dokumentinis bei improvizacinis kinas, kuriame storyboardas būtų per didelis suvaržymas. Tokiais atvejais labiau remiamasi bendru filmavimo planu ir vizualine nuojauta, tačiau net ir čia gali atsirasti paprasti eskizai ypatingoms situacijoms ar įžanginiams kadrams.

Praktiniai patarimai pradedantiesiems

Norint sukurti naudingą storyboardą, nebūtina būti profesionaliu iliustratoriumi. Svarbiausia aiškiai nupiešti pagrindines figūras, rodyklėmis pažymėti judėjimo kryptį ir trumpai užrašyti, kas vyksta kadre. Net paprasti „pagaliukų žmogeliukai“ gali puikiai atlikti savo darbą.

Pradedantiesiems naudinga laikytis kelių principų: numeruoti kadrus, nurodyti plano tipą, atkreipti dėmesį į veikėjo žvilgsnio kryptį ir išlaikyti aiškų veiksmų tęstinumą. Tokie storyboardai padeda ne tik filmuoti, bet ir mokytis mąstyti kinu, o tai naudinga visiems, kas nori geriau suprasti matomus filmus.