Kas yra kino storyboard: kaip paprasti kadro eskizai tampa aiškia žiūrovo matoma istorija

Daugelio filmų pradžia nėra raudonas kilimas ar garsios pavardės titruose, o tylus darbas prie eskizų lapų. Prieš atsirandant vaizdams, kuriuos matome kino salėje, režisieriai ir komandos dažnai remiasi storyboard, arba kadro planais.

Tai vienas iš svarbiausių, bet žiūrovui dažniausiai nematomų kino kūrimo etapų. Supratę, kas yra storyboard ir kaip jis veikia, lengviau pamatysite, kodėl vieni filmai atrodo aiškūs ir nuoseklūs, o kiti palieka chaoso įspūdį.

Kas yra storyboard ir kam jis reikalingas

Storyboard paprastai vadinamas nuoseklus pieštų ar skaitmeninių kadrų rinkinys, kuriame vaizdžiai parodoma, kaip bus atrodžiusi scena: kadro kompozicija, veikėjų padėtis, pagrindinis veiksmas. Kiekvienas rėmelis atitinka vieną planuojamą kino kadrą arba trumpą jo dalį.

Šį įrankį naudoja ne tik režisieriai, bet ir operatoriai, dailininkai, montažo, specialiųjų efektų bei kitos komandos. Storyboard leidžia visiems kalbėtis ta pačia „vaizdo“ kalba ir gerokai sumažina nesusikalbėjimo riziką filmavimo metu.

Kaip atrodo įprastas storyboard lapas

Tipinis storyboard susideda iš rėmelių su paprastais eskizais ir trumpais tekstiniais paaiškinimais. Dažniausiai šalia kiekvieno kvadrato rašomi dialogo fragmentai, veiksmo aprašymas, kameros judėjimo tipas, garsiniai efektai ar muzikinės nuotaikos pastabos.

Nors iš pirmo žvilgsnio tai gali priminti komiksą, paskirtis kitokia. Storyboard nebūtinai turi būti meniškai tobulas, svarbiausia, kad aiškiai perduotų informaciją apie kadrą ir jo pokyčius laike: kas kur stovi, kur juda kamera, kas patenka į kadrą, o kas lieka už jo ribų.

Kuo storyboard skiriasi nuo scenarijaus

Scenarijus yra istorija žodžiais: dialogai, veiksmas, vietos, kartais minimalūs nuotaikos ar ritmo nurodymai. Jis pasakoja, kas vyksta, bet ne visada detaliai paaiškina, kaip tai turėtų atrodyti vizualiai. Čia į pagalbą ateina storyboard.

Storyboard verčia žodžius į paveikslus. Jis padeda pamatyti, ar scenarijuje užrašyta scena iš tikrųjų veikia erdvėje ir laike, ar neužtenka kampų, ar nėra painiavos dėl veikėjų padėties. Dažnai šio proceso metu scenos dar kartą perrašomos, trumpinamos ar jungiamos.

Kokius klausimus storyboard padeda atsakyti kūrėjams

Kuriant storyboard, komanda sprendžia daug konkrečių klausimų. Pavyzdžiui, iš kurio kampo bus matomas veikėjas, kokiu atstumu, ar kamera bus stabili, ar judės, ar reikės specialių optinių sprendimų. Šie atsakymai leidžia iš anksto planuoti techniką ir laiką.

Storyboard taip pat padeda apgalvoti, kaip scenos perbėgs viena į kitą. Ar perėjimas bus staigus, ar sklandus, ar montuojant bus naudojami specialūs triukai. Žinant tai iš anksto, lengviau apskaičiuoti, kiek kadrų realiai reikės nufilmuoti, o kurių galima atsisakyti.

Storyboard reikšmė biudžetui ir organizavimui

Aiškus storyboard gali ženkliai sumažinti išlaidas. Jei iš anksto suplanuojama, kokių kadrų tikrai reikia, filmavimo aikštelėje praleidžiama mažiau laiko „ieškant kampų“. Tai reiškia mažiau perteklinio filmavimo, mažiau kartojimų ir didesnį efektyvumą.

Be to, storyboard padeda suplanuoti dienotvarkę: kurios scenos filmuojamos vienoje vietoje, su kokiais rekvizitais ir komandos nariais. Kuo detaliau apgalvoti kadrai, tuo sklandžiau pavyksta suorganizuoti sudėtingesnes scenas, pavyzdžiui, masines ar veiksmo sekas.

Animacija ir veiksmo scenos: kur storyboard ypač svarbus

Animaciniame kine storyboard yra beveik privalomas. Kadangi čia kiekvienas kadras kuriamas nuo nulio, be aiškaus vizualaus plano būtų sudėtinga įvertinti darbo apimtį ir trukmę. Animacijoje storyboard dažnai tampa dar detalesnis ir perauga į vadinamąją animatiką, kai eskizai sujungiami į judantį pre-montažą.

Veiksmo ar sudėtingų kaskadinių scenų kūrime storyboard leidžia užtikrinti saugumą ir tikslumą. Kaskadininkai, operatoriai, specialiųjų efektų komandos ir režisierius turi aiškiai žinoti, kas vyksta kiekvieną sekundę, todėl kiekviena smulkmena iš anksto apsvarstoma kadro planuose.

Skaitmeninis storyboard ir šiandienos tendencijos

Anksčiau storyboard dažniausiai buvo piešiamas ranka ant popieriaus, šiandien vis dažniau naudojamos skaitmeninės programos planšetėms ir kompiuteriams. Tai leidžia greitai taisyti, perstumdyti kadrus, pridėti laikino garso takelio ar paprastą judesio imitaciją.

Skaitmeniniai sprendimai ypač svarbūs projektams, kuriuose daug kompiuterinės grafikos. Kai kurios studijos kuria vadinamąjį previzualizavimą: paprastu trimačiu modeliavimu sukuriamos scheminės scenų versijos, pagrįstos storyboard, ir taip dar tiksliau suplanuojamas filmavimo procesas.

Ar storyboard reikia tik dideliems filmams

Dažnai manoma, kad storyboard yra tik didžiųjų studijų privilegija, tačiau praktikoje juo gali naudotis ir nedideli projektai. Net paprastas trumpametražis darbas ar reklaminis klipas daug laimi, jei bent svarbiausios scenos iš anksto nupiešiamos.

Storyboard gali būti labai paprastas: pieštuku braižyti žmogeliukai, rodyklės ir keli žodžiai šone. Svarbiausia, kad jis padėtų režisieriui ir komandai aiškiai suprasti, ko siekiama, ir nereikėtų improvizuoti ten, kur tai gali kainuoti daug laiko ar pinigų.

Kaip žiūrovui pamatyti storyboard naudą

Nors žiūrovas storyboard niekada nemato, jo įtaka aiškiai jaučiama. Gerai suplanuotuose kūriniuose kadrai pereina sklandžiai, erdvė suvokiama be pastangų, o veiksmas neatrodo atsitiktinis. Visa tai yra iš anksto apgalvoto vizualaus plano rezultatas.

Žiūrėdami mėgstamus filmus ar serialus galite pamėginti įsivaizduoti, kaip atrodytų jų storyboard. Kokių pagrindinių kadrų reikėtų scenai papasakoti, kur būtų artimi planai, kur bendri, kur judėtų kamera. Toks žvilgsnis padeda pamatyti kiną ne tik kaip pramogą, bet ir kaip kruopščiai suplanuotą amatą.