Kas yra kino remake: kaip naujos versijos perkuria senas istorijas ir kodėl žiūrovai jas vis tiek žiūri

Kino pasaulyje nuolat matome pažįstamus pavadinimus, sugrįžtančius į ekranus po keliolikos ar net kelių dešimtmečių pertraukos. Kartais tai šiuolaikiškesnė klasikos versija, kartais radikalus perpasakojimas, išlaikantis tik pagrindinę idėją.

Tokios naujos interpretacijos vadinamos remake. Nors daliai žiūrovų jos kelia skepticizmą, studijos ir kūrėjai nuolat prie jų grįžta. Paaiškinimas slypi tiek kūrybiniuose sumanymuose, tiek labai pragmatiškuose sprendimuose.

Kas iš tikrųjų yra kino remake

Remake paprastai vadinamas filmas, kuris pakartotinai pasakoja jau egzistuojančią ekraninę istoriją. Svarbu tai, kad jis remiasi būtent ankstesniu filmu, o ne vien literatūros kūriniu ar realiais įvykiais.

Naujame variante dažniausiai išlaikoma pagrindinė siužeto ašis, personažų funkcijos ar žanras, tačiau atnaujinami dialogai, aplinkos, technologijos, estetika. Kartais siužetas perkeliamas į kitą laikmetį ar šalį, tačiau žiūrovui vis dar aiškiai atpažįstama pradinė istorija.

Kaip remake skiriasi nuo tęsinio ir perdirbto varianto

Remake vertėtų atskirti nuo tęsinio, kuriame istorija tęsiasi ten, kur baigėsi ankstesnė dalis. Tęsinyje veikėjai paprastai prisimena ankstesnius įvykius, o siužetas plėtojamas toje pačioje visatoje.

Dar kita sąvoka yra reimaginacija arba laisvas perdirbimas, kai kūrėjai pasiskolina tik dalį idėjų ar veikėjų ir sukuria iš esmės naują siužetą. Tokiais atvejais originalas tampa labiau įkvėpimo šaltiniu, o ne struktūriniu pagrindu.

Pagrindinės priežastys, kodėl kuriami remake

Viena paprasčiausių priežasčių yra atpažįstamumas. Studijoms lengviau rizikuoti investuojant į istoriją, kuri jau yra sulaukusi žiūrovų dėmesio ir tam tikro pripažinimo, nei pristatyti visiškai naują pasaulį.

Kita priežastis susijusi su technologijomis. Klasikiniai veiksmo, mokslinės fantastikos ar siaubo kūriniai neretai buvo ribojami savo laikmečio specialiųjų efektų. Šiuolaikinės technologijos leidžia tas pačias idėjas parodyti visai kitokiu masteliu.

Galiausiai, remake gali būti būdas naujai perskaityti pasenusias temas. Socialiniai vaidmenys, lyčių lygybė, rasės, kultūrinis jautrumas per kelis dešimtmečius stipriai pasikeitė, todėl senos istorijos kartais įgauna aktualumo, kai jos atnaujinamos šių dienų akimis.

Kada remake tampa kūrybiškai pagrįstu sprendimu

Ne kiekviena nauja versija yra tik bandymas pasinaudoti žinomu pavadinimu. Kartais kūrėjai aiškiai siekia užduoti naujus klausimus ir pasiūlyti kitą interpretaciją, nei buvo priimtina originalo pasirodymo laikotarpiu.

Pavyzdžiui, anksčiau periferijoje buvę veikėjai gali tapti pagrindiniais, keičiamas pasakotojo žvilgsnis, siužetas perkeliamas į kitą kultūrinį kontekstą. Tokiais atvejais remake atlieka nemenką kultūrinį darbą, leisdamas peržiūrėti mums įprastas istorijas iš naujo taško.

Dažniausi žanrai, kuriuose pasitaiko remake

Ypač dažnai perdirbami siaubo ir trilerių žanrai. Čia svarbus netikėtumo ir įtampos efektas, o žiūrovų kartos greitai keičiasi, todėl po keliolikos metų istorija tarsi pristatoma naujai auditorijai.

Populiarūs ir klasikinių nuotykių, komiksų ar animacijos perdirbimai, kai animuoti herojai perkeliami į vaidybinį kiną arba atvirkščiai. Tokie projektai leidžia išbandyti naujas vizualines galimybes, bet dažnai sulaukia ir daug diskusijų dėl lūkesčių.

Remake ir autorinės teisės

Teisiškai perkurti filmą nėra taip paprasta, kaip gali pasirodyti. Studijos turi įsigyti teises į originalų kūrinį arba sudaryti licencines sutartis, kartais derėdamasi su keliais teisių turėtojais.

Jei originalas sukurtas pagal literatūros kūrinį, situacija dar sudėtingesnė: skirtingi asmenys gali valdyti romano ir ankstesnio filmo adaptacijos teises. Todėl ne kiekviena studija, norinti sukurti remake, gali rinktis bet kurį žinomą kūrinį.

Tarpkultūriniai perdirbimai: kai istorijos keliauja tarp šalių

Pastaraisiais dešimtmečiais matome tendenciją perkurti sėkmingus filmus iš kitų šalių. Tai ypač būdinga Holivudui, kai, pavyzdžiui, Azijoje ar Europoje išpopuliarėję kūriniai adaptuojami anglų kalba.

Toks perdirbimas dažnai keičia ne tik kalbą, bet ir kultūrinį kontekstą, geografiją, humorą. Kartais originalo gerbėjai tai vertina skeptiškai, tačiau naujam regionui skirta versija leidžia istorijai pasiekti platesnę auditoriją, kuri galbūt niekada nebūtų atradusi pradinio varianto.

Kuo remake įdomūs žiūrovui

Žiūrovams, mačiusiems originalą, remake tampa savotišku palyginimo žaidimu. Įdomu sekti, kuriuos sprendimus kūrėjai pakeitė, kas išliko, kaip pasikeitė aktorių ansamblis ir vizualinis stilius.

Tiems, kurie originalo nepažįsta, remake neretai tampa pirmuoju susitikimu su istorija. Vėliau dalis žiūrovų grįžta prie ankstesnės versijos ir atranda kino istorijos sluoksnį, apie kurį iki tol nežinojo.

Kaip žiūrėti remake ir iš spausti daugiau naudos

Jei norisi ne tik pramogos, bet ir platesnio konteksto, verta sąmoningai palyginti dvi versijas: atkreipti dėmesį, kaip skirtingais metais vaizduojamos problemos, kokie veikėjų sprendimai priimtini vienu ar kitu laikotarpiu.

Praktiškas patarimas kino mėgėjams: pasidomėkite, ar nauja juosta yra remake, prieš eidami į kino teatrą. Tokiu atveju galite sąmoningai pasirinkti, ar norite pirmiau pamatyti originalą, ar, priešingai, leisti sau iš pradžių patirti šiuolaikinę interpretaciją, o tik vėliau grįžti prie senesnės versijos.

Ar remake reiškia idėjų stygių kine

Diskusijose dažnai pasigirsta mintis, kad gausūs perdirbimai rodo kūrybinį nuovargį. Iš dalies tai susiję su industrijos noru mažinti finansinę riziką, tačiau kartu nereikėtų pamiršti, kad kinas visada buvo ir perpasakojimų menas.

Daugelis auditorijų mylimų istorijų gimė ne nuo nulio, o adaptuojant literatūrą, mitus ar ankstesnius ekranizacijos bandymus. Todėl klausimas dažniau yra ne „ar reikalingi remake“, o „ar ši nauja versija turi aiškią kūrybinę priežastį egzistuoti“.

Ką verta prisiminti apie remake kaip kino reiškinį

Remake yra viena iš daugelio kino kalbos formų, kuri leidžia toms pačioms istorijoms persikelti per laikmečius. Kartais tai atrodo kaip komercinis sprendimas, kartais tampa proga iš naujo permąstyti temas, kurių ankstesniais metais kine kalbėti buvo sunkiau.

Žiūrovui naudinga žinoti, kad stebi ne izoliuotą kūrinį, o ilgesnę tradiciją. Toks sąmoningas žiūrėjimas leidžia ne tik geriau suprasti vieną konkretų filmą, bet ir pamatyti platesnį kino istorijos paveikslą.