Kas yra remake kine: kaip naujai perpasakotos istorijos atsiranda, kuo jos traukia ir kada nuvilia žiūrovus

Kino ekranus vis dažniau užpildo pažįstami pavadinimai, o dalis žiūrovų pasijunta tarsi matytų tą pačią istoriją antrą ar net trečią kartą. Tokiais atvejais dažnai kalbama apie remake, arba naują ankstesnio kūrinio versiją.

Nors kai kam tai atrodo tik idėjų stoka, iš tiesų remake tradicija kine turi ilgą istoriją ir savas kūrybines taisykles. Suprasti, kas yra remake, kuo jis skiriasi nuo kitų panašių reiškinių ir kodėl studijos taip dažnai juos kuria, verta kiekvienam kino mėgėjui.

Kas apskritai laikoma remake ir kuo jis skiriasi nuo atnaujintos versijos

Remake paprastai vadinamas toks kūrinys, kuris iš naujo perpasakoja jau egzistuojančio filmo ar serialo istoriją, išlaikant pagrindinę siužeto struktūrą, personažus ar esminę idėją. Tai nėra atsitiktinai panaši istorija, o sąmoningas ankstesnio darbo perdirbimas.

Skirtingai nuo tęsinio, kuris tęsia jau pažįstamų veikėjų istoriją, remake grįžta į pradžią ir vėl iš naujo supažindina žiūrovą su tuo pačiu pasauliu. Nuo vadinamojo reboot jis skiriasi tuo, kad dažniausiai išlaiko atpažįstamą siužeto „skeletą“, o reboot labiau naudoja tik idėją ar pasaulio taisykles.

Trumpa remake istorija: nuo nebyliojo kino iki šiandienos

Remake nėra šiuolaikinis išradimas. Jau nebyliojo kino laikais režisieriai kartais perdirbdavo savo pačių darbus, kai atsirasdavo naujos technologijos ar išpopuliarėdavo nauji aktoriai. Vėliau, atsiradus garsui, daugelis nebyliojo kino sėkmių buvo perkurtos kaip kalbančios versijos.

Viena iš dažnų istorinių priežasčių buvo ir geografija: populiarūs kūriniai būdavo perdirbami kitose šalyse, pritaikant juos vietos auditorijai ir kalbai. Tokia praktika išliko iki šių dienų, kai, pavyzdžiui, Azijos filmai perkuriami Holivude ir atvirkščiai.

Kodėl kino studijos taip mėgsta remake

Ekonominis motyvas akivaizdus: žinomas pavadinimas ir jau patikrinta istorija sumažina riziką. Studijos tikisi, kad žiūrovams lengviau išsirinkti tai, ką jie jau bent šiek tiek pažįsta. Tai ypač svarbu, kai biudžetai siekia dešimtis ar šimtus milijonų eurų.

Kita priežastis yra technologijų pažanga. Tai, kas buvo neįmanoma su senesne technika, šiandien gali atrodyti visiškai kitaip: nuo kompiuterinės grafikos iki sudėtingesnio montažo ar naujų filmavimo formatų. Todėl kartais siekiama tą pačią istoriją parodyti taip, kaip anuomet tiesiog nebuvo įmanoma.

Trečias motyvas susijęs su auditorijų kaita. Jaunesnės kartos neretai nebesidomi senais, juodai baltais ar lėto tempo filmais. Remake kūrėjams tai galimybė supažindinti naują žiūrovų bangą su klasikinėmis istorijomis, pritaikius jas šiuolaikiniam ritmui ir skoniui.

Kiek kūrybos yra perdirbant seną istoriją

Nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad remake yra paprastas kopijavimas, praktikoje taip būna retai. Kiekvienas režisierius, scenaristas ir aktorius atsineša savą požiūrį, todėl nauja versija neretai tampa komentaru apie ankstesnę.

Dažnai keičiama veiksmo vieta, laikmetis, personažų amžius ar net žanras. Pavyzdžiui, rimtas trileris gali virsti juodąja komedija, o klasikinė istorija apie santykius perkelti į šiuolaikinių technologijų ir socialinių tinklų kontekstą. Tokie pasirinkimai leidžia per seną siužetą kalbėti apie naujas temas.

Remake ir kultūrinis vertimas: kai istorija keliauja tarp šalių

Viena iš įdomiausių remake rūšių yra tarpkultūriniai perdirbimai. Kai kūrinys keliauja iš vienos šalies į kitą, tenka pergalvoti ne tik kalbą, bet ir humorą, socialines normas, religinius bei politinius aspektus. Ne viskas, kas veikia vienoje kultūroje, atrodo natūraliai kitoje.

Todėl tokie remake dažnai keičia ne tik personažų vardus ar miestus, bet ir pačias situacijas. Kai kurias temas galima aptarti atvirai, o kitos jautresnės, todėl kuriami alternatyvūs sprendimai. Tai iš esmės yra kultūrinis vertimas, tik ne per subtitrus, o per visą naują kūrinį.

Kuo remake skiriasi nuo naujo kino teatrinėje kasdienybėje

Žiūrovui, žengiančiam į salę, svarbiausias klausimas paprastas: ar verta žiūrėti, jei istorija jau matyta? Tam įtakos turi keli dalykai: ar pasikeitė tonas, ar pasirinkti įdomūs aktoriai, ar yra aiški kūrybinė priežastis, kodėl kūrinys sukurtas būtent dabar.

Kai kurie remake siekia itin tiksliai atkurti originalą, tarsi pagarbią rekonstrukciją, tačiau žiūrovui tai kartais atrodo kaip perteklinis kartojimas. Kiti drąsiai nukrypsta nuo pirmtako ir sukelia diskusijų dėl to, kiek toli galima nutolti, vis dar vadinantis remake.

Kada remake tampa sėkme, o kada sulaukia nusivylimo

Sėkmingi perdirbimai paprastai turi aiškią idėją: jie ne tik atnaujina vaizdą, bet ir pasiūlo kitą perspektyvą, naują interpretaciją ar ryškesnį aktualumą. Tokiu atveju net ir žinant pagrindinius siužeto posūkius, žiūrovui įdomu stebėti, kaip kitaip tie patys įvykiai išsprendžiami.

Nusivylimas dažnai kyla, kai žiūrovas pajunta, kad naujoje versijoje nėra aiškaus atsakymo į klausimą „kodėl“. Jei perdirbimas nepasiūlo nei gilesnio personažų vystymo, nei įdomesnio pasaulio, nei stipresnės emocijos, jis lengvai lyginamas su originalu ir atrodo silpnesnis.

Kaip žiūrovui vertinti remake: keli praktiški patarimai

Jei mėgstate analizuoti kiną, remake gali tapti puikia proga palyginti kūrėjų sprendimus. Galima sąmoningai pažiūrėti abi versijas ir atkreipti dėmesį, kas buvo pakeista, kas išlaikyta, kokioms scenoms suteikta daugiau svorio. Tai atskleidžia, kaip skirtingi laikai ir kultūros mato tą pačią istoriją.

Kai renkatės, ar žiūrėti konkrečią naują versiją, verta pasidomėti ne tik reitingais, bet ir kokį požiūrį deklaruoja kūrėjai: ar žadama išsaugoti klasikinę dvasią, ar sąmoningai viską permąstyti iš naujo. Tai padeda nusistatyti lūkesčius ir išvengti bereikalingo nusivylimo.

Ar remake reiškia idėjų trūkumą, ar naują būdą kalbėti apie tuos pačius dalykus

Diskusija, ar remake užgožia originalias istorijas, greičiausiai nesibaigs. Vieni žiūrovai juos laiko saugiu pasirinkimu ir kūrybiniu nuosmukiu, kiti vertina kaip būdą per naują prizmę pažvelgti į senas temas ar atrasti seniai sukurtus kūrinius.

Galiausiai daug ką lemia ne pats faktas, kad kūrinys yra perdirbimas, o tai, kiek nuoširdžiai ir kūrybingai su tuo dirbama. Jei už remake slypi aiški meninė ar idėjinė priežastis, jis gali tapti ne tik komercišku sprendimu, bet ir pilnaverte kino patirtimi, verta vietos šalia originalo.